Ką pasako vyno spalva?

Trakijos žemumų regiono vynai, turintys saugomos geografinės nuorodos (SGN) ženklinimą būna įvairių spalvų. Vynuogių veislė yra pagrindinis parametras, lemiantis vyno spalvą. Pavyzdžiui, Pinot noir gaminamas iš juodųjų vynuogių, o jų odelės suteikia gėrimui spalvą. Iš šių raudonųjų vynuogių paprastai gaminamas raudonasis vynas, tačiau jo intensyvumas vis tiek gali skirtis. Gėrimo spalvai įtakos turi ir klimatas – apskritai jei vynas buvo brandintas vėsioje aplinkoje, jo spalva būna šviesesnė. Tačiau reikia pažymėti, kad ši taisyklė nėra absoliuti, nes kiti elementai, pav. Saulės intensyvumas, aukštis virš jūros lygio, taip pat gali turėti įtakos. Šie parametrai gali turėti įtakos vyno spalvos intensyvumui. Vinifikacija taip pat yra vienas iš parametrų, suteikiančių vynui spalvą. Tikėtina, kad intensyviai raudonos spalvos vynas buvo išgautas stipriau.

Baltųjų ir šviesesnės spalvos vynų, tokių kaip šampanas ar putojantis vynas, kategorijoje spalva gali būti nuo žalsvai gelsvos iki rūdžių. Baltasis vynas gali būti šiaudų geltonumo, žalsvo aukso, šviesaus aukso, gelsvo aukso, seno aukso, šviesaus gintaro arba tamsaus gintaro. Baltųjų vynų asortimente yra sausų baltųjų ir saldžių vynų, kurie dažniausiai būna daugiau ar mažiau blyškios spalvos. Saldūs vynai yra nuo aukso geltonumo iki gintaro spalvos.